„Kodėlčiaus enciklopedija“ ir medžių lapai

Dimitriškių bibliotekoje vyko įdomus ir rudeniškas užsiėmimas, susijęs su krintančiais lapais.

Lapkritis. Tai paskutinis rudens mėnuo. Jau greit jis užleis savo vietą žiemai. Saulė kada ne kada jau išlenda  pro apsiniaukusį dangų dar nudžiugindama mus savo gležnais spindulėliais. Dangus jau apsiklojęs pilka paklode ir pučia šaltas bei piktas vėjas. Norėdamas pašėlioti, jis beldžiasi į namų langus, prasisuka tarp medžių šakų ir nupučia paskutinius medžių lapus. Medžiai stovi nuliūdę ir jiems labai šalta.

Šalta, liūdna ir nuobodu namuose vaikučiams. Kad praskaidrintų savo kasdienybę, pasimėgautų kitų vaikų draugija ir linksmai praleistų laiką, jie atbėga į biblioteką – skaito knygutes ir dėlioja mozaikas, žaidžia ir piešia piešinius, kuria darbelius.

Šį kartą vaikai kūrė paveikslėlius iš džiovintų medžių lapų. Karpė lapus, tada klijavo ant kartono ir taip išėjo originalūs paveikslai. Emilija, Anastasija, Miglė ir Ignas paveiksluose vaizdavo skraidančius drugelius, išskrendančius paukščius, saulę ir medžius.

Lapkritis – lapų kritimo mėnuo. Ir kodėl rudenį medžiai meta lapus? Anastasija svarstė, kad atėjus rudeniui visada medžiai numeta lapus, nes taip turi būti. Emilija suprato, kad pagalbos reikia ieškoti vaikams skirtose enciklopedijose. „Kodėlčiaus enciklopedijoje“ ji surado atsakymą. Šioje enciklopedijoje vaikai sužinojo, kam medžiams reikalingi lapai, kodėl dalis medžių visgi juos numeta, kodėl rudenį lapai keičia spalvą ir dar daug atsakymų į jiems rūpimus klausimus rado knygoje „Kodėlčiaus enciklopedija“.

Originaliai sukurti vaikų paveikslai iš medžių lapų papuošė bibliotekos patalpų sienas.

Nijolė PILAC,
Dimitriškių bibliotekos vyr. bibliotekininkė