Dienos citata
Protas - tai sykiu ir vieta, ir turinys. Jis gali dangų paversti pragaru ir pragarą - dangumi.
John Milton
Prozos rudeniu padvelkė ir Dusetose
Auksinių lapų kilimais nuklotais takais po Lietuvą keliauja Prozos ruduo. Atkeliavo jis ir į Dusetas. Spalio 9-ąją Dusetų K. Būgos bibliotekoje apsilankė poetas, prozininkas, scenaristas ir režisierius Alvydas Šlepikas ir prozininkas Herkus Kunčius. Juos pasitiko gausus būrys bibliotekos skaitytojų ir literatūros gerbėjų. Belaukdami svečių dusetiškiai įdėmiai apžiūrėjo H. Kunčiaus ir A. Šlepiko knygų parodėlę. Skaičiusieji dalinosi mintimis apie šias knygas, reiškė savo pastabas.
Rašytojas A. Šlepikas nuoširdžiai pasakojo, kaip gimė mintis parašyti romaną ,,Mano vardas Marytė‘‘. Apie vokiečių vaikus ištikusią tragediją po II pasaulinio karo niekas dar nebuvo rašęs, o sąvoka „vilko vaikai“ daug kam buvo visai nežinomas. Autorius norėjo apie juos papasakoti. Tuo labiau, kad sutiko dvi moteris, vaikystėje patyrusias „vilko vaikų“ dalią ir išgyvenusias tik Lietuvos žmonių dėka. Pereiti per Nemuną ir patekti į Lietuvą buvo vienintelė viltis išgyventi daugeliui Vokietijos (dabartinės Kaliningrado srities) šeimų vaikų, likusių po karo be pastogės, duonos ir tėvų. Tačiau kelias į Lietuvą buvo mirtinai pavojingas vokietukams, jie turėjo dangstytis lietuviškais vardais, brautis per spygliuotas užtvaras, eiti per pelkes ar lūžtančiu ledu per Nemuną.
Lietuvoje jie tikėjosi gauti duonos ir nenumirti badu.
Autorius raiškiai paskaitė ištrauką iš romano „Mano vardas Marytė“ apie vieno mažo berniuko kelionę iš Lietuvos atgal į gimtinę su trupučiu maisto, tačiau neberadusiu nei motinos, nei brolių su seserimis.
Prozininkas Herkus Kunčius kalbėjo apie prieš porą metų išleistą romaną „Lietuvis Vilniuje“. Pats autorius gimęs ir augęs Vilniuje, gerai pažįsta šį miestą kaip daugelio tautybių žmonių gyvenamą, daugiakultūrį miestą. Tačiau lietuviui jis visada buvo šventas Lietuvos miestas, taip pat kaip žydams Jeruzalė. Ne veltui Napoleonas Šeputis – pagrindinis romano herojus – atvykęs į Vilnių suserga „Jeruzalės sindromu“.Autorius teigė norėjęs pavaizduoti ne tradicinius Vilniaus gyventojus, turinčius savo įsivaizduojamus pasaulius ir gyvenančius juose. Tokiame pasaulyje atsiduria ir N. Šeputis.
Susitikimas su rašytojais Prozos rudens renginyje, manau, paskatins dusetiškius labiau susidomėti jų knygomis ir plėsti savo akiratį.
Leokadija MALCIENĖ
Elenos GAIŽIUVIENĖS nuotraukos.