Atpildas už kantrybę ir kruopštumą

Šiuo metu Dusetų K. Būgos bibliotekoje vyksta kryžiuku siuvinėtų rankdarbių ir dekupažo technika atliktų darbelių parodėlė. Parodėlė nėra gausi, tačiau darbeliai atlikti nepaprastai kruopščiai, tvarkingai įrėminti, spalvingi, įvairūs savo tematika.

Šios parodėlės autorė – jauna menininkė iš Utenos Aurelija Vitkevičienė. Surengti šią parodėlę Dusetose Aureliją paskatino jos anyta – Dusetų ambulatorijos  bendrosios praktikos slaugytoja Danutė Vitkevičienė. Pati Danutė irgi auksarankė. Jos megzti drabužiai, vąšeliu nerti darbeliai, siuvinėti rankdarbiai, jaukiai išpuošti namai paskatino ir marteles užsiimti dailiais rankų darbo dirbiniais.

Aurelija Vitkevičienė dirba Utenoje socialine pedagoge. Siuvinėti pradėjo susilaukusi dukrelės Emilijos, norėdama turiningai praleisti laisvas nuo darbų valandėles. Pamėgino siuvinėti kryželiu ir jau pirmojo jos darbelio rezultatas ją maloniai nustebino. Aurelijai patiko, kad šis pomėgis nereikalauja jokių brangių įrankių, kad sukurtais darbeliais galima puošti savo ir draugų namus, kad tai gali būti originali dovana bet kokia proga. Svarbiausia, sakė Aurelija, kad siuvinėdama ji  atsikrato streso, atsipalaiduoja, medituoja, susiplanuoja savo ateities darbus.

Aurelija papasakojo, kad šis pomėgis turi nemažai paslapčių, kurios įmenamos praktiniame darbe – net pirmas siūlo užtvirtinimas ant audinio, net mazgelių slėpimas išvirkščioje rankdarbio pusėje reikalauja patirties. Siuvinėjimas, pasak Aurelijos, prasideda nuo pirmojo kryžiuko. Jeigu jis bus pradėtas ne jam skirtoje  vietoje, tai visas darbas nueis perniek. Viskas turi būti gražu ir tvarkinga, viskas pagal taisykles.

Pagrindus siuvinėjimui Aurėlija sėmėsi iš interneto. Ten ji surado schemas, spalvų derinimo meną, siuvinėjimui skirtų medžiagų įvairovę. Internetu užsisako ir siūlus, ir siuvinėjimui reikalingas specialias adatas (kurios yra bukos), ir reikalingas medžiagas.

Ši parodėlė Dusetų K. Būgos bibliotekoje Aurelijai jau trečioji. Savo kūrinėlius ji eksponavo Utenos bibliotekoje, vaikų darželyje ir dabar – Dusetose.

Pirmasis darbas, kurį pasisekė išsiuvinėti ir kuris turi nemažą paklausą tarp pažįstamų ir giminaičių – tai paveikslas pavadinimu „Artimo meilės, Dievo palaimos“ su pavaizduotu mažu juodai baltu angeliuku. Jį Aurelija jau yra dovanojusi savo giminaičiams ir draugams. Antrasis darbas – dukrelės Emilijos portretukas – „metrikai“. Jie yra labai populiarūs ir sulaukiantys užsakymų, kaip Aurelija sako, ką tik gimusių vaikučių „metrikai“. Žmonės pageidauja, kad paveikslėlyje šalia kūdikėlio būtų pažymėti ne tik jo gimimo metai, mėnuo ir diena, bet ir naujagimio ūgis, svoris gimimo valandos ir minutės. Gražiai įrėminti šie „metrikai“ lieka prisiminimui  visam gyvenimui.

Pats sudėtingiausias Aurelijos darbas – paveikslas „Fėja“. Jį Aurelija siuvinėjo ant drobės, naudodama metalo siūlus ir mažyčius  karoliukus. Prie šio paveikslo ji dirbo beveik metus.

Raudonos aguonos, žalsvos kalijos, išsiskleidęs saulėgrąžos žiedas, net Kristaus atvaizdas –  viskas meniškai išsiuvinėta ir gražiai įrėminta žvelgia į parodėlės lankytojus. Mielos ir linksmos dekupažo technika atliktos dėžutės dvelkia autorės jaunyste ir gera nuotaika.
Gera pabūti tarp gražių daiktų, sukurtų padedant  kantrybei  ir kruopštumui. Parodėlė veiks dar iki rugsėjo pabaigos. Kviečiame apsilankyti!

Marija VARENBERGIENĖ