Laiko laiptais lipant tik aukštyn

Dusetų K. Būgos bibliotekoje įvyko Angelės Viburytės-Braknienės knygos „Laiko laiptais“ sutiktuvės.  Renginio vedėja, mokytoja literatė Leokadija Malcienė pasidžiaugė, kad kiekvienos naujos knygos gimimas yra didžiulė šventė ne tik pačiam autoriui, bet ir visai bendruomenei.

Šią knygą autorė skyrė savo brangios motinos Veronikos Pranskūnaitės-Viburienės šviesiam atmininui. Džiugina ir stebina tai, kad Angelė  pirmąją savo poezijos ir tapybos darbų  knygą „Kur banguoja Indraja“ išleido 2012 metais. O šiais metais skaitytojams pateikė jau antrą knygą, kuri yra tarsi jos giminės ir jos gimtojo kaimo Avyžių  kronika, siekianti net XIX amžiaus  įvykius ir aprašanti šešių kartų gyvenimus.

Į knygos sutiktuves atvyko laikraščio „Zarasų kraštas“ vyriausias redaktorius Valdas Šerėnas, korespondentė Gražina Zolotuchina ir kiti gerbiami žmonės. Mamą, su glėbeliu naujųjų  knygų, atlydėjo trys Angelės dukros – Julija, Elvyra ir Audronė. Į renginio programą gražiai įsiterpė dainininkės Jefrosinija Partinauskienė ir Janina Kaškauskienė, padainavusios Angelės žodžiais sukurtą dainą  „Prie Šventosios“ ir kitas mielas, romantiškas dainas.

Renginio vedėja Leokadija Malcienė pasidžiaugė, kad literatų klubas „Atgaiva“ pasipildė dar viena prozininke ir kad ši Angelės knyga yra brandi, turtinga senomis fotografijomis, vaizdingai atkurianti autentišką kaimo gyvenimą. Joje labai tikroviškai atspindėti kaimynų santykiai, senosios tradicijos, giminystės ryšių svarba ir sudėtingumas. Leokadija Malcienė taip pat pastebėjo, kad autorė savo gyvenimo laiptais kopia tik aukštyn ir šis  knygos pavadinimas galėtų būti ir toks – „Laiko laiptais lipanti tik aukštyn“...

Knygos autorė A. Braknienė papasakojo apie šios knygos rašymo istoriją – ištisus keturis mėnesius ji ranka perrašė daugybę puslapių – moteris stengėsi, kad rankraštis būtų aiškiai įskaitomas.  Rašydama vėl pabūvojo tolimoje praeityje, vėl viską pajuto širdimi  ir kaip ji pati sakė – dar truputį sušvelnino skaudžiausius išgyvenimus.

Daug buvo norinčių kalbėti, sveikinti knygos autorę, dėkoti už didžiulį darbą, kuris sulaukus brandaus amžiaus atrodė kaip stebuklas. Kalbėjo Julija Umarienė, Elena Arminienė, Rimtautė Jakaitienė, Vincas Kibirkštis, Alvydas Stauskas, Gražina Zolotuchina ir dar daug dalyvavusių renginyje. Tačiau žodžiai, kuriuos pasakė laikraščio „Zarasų kraštas“ redaktorius Valdas Šerėnas tiksliai apibendrino šios knygos savitumą ir reikšmingumą: „Ši knyga – tai sunokintas lietuviškas žodis, tai paminklas ne tik autorės gimtinei, bet ir visam Lietuvos kaimui“.

Angelė – ypatingas žmogus, likimo apdovanotas ir dar suspėjęs atskleisti visus savo talentus. Ji audžia, mezga, siuvinėja, rašo knygas, tapo paveikslus, augina gėles. Beje, keli paveikslai 2012 metais buvo atrinkti konkursui dalyvauti nacionaliniame muziejuje vykusioje parodoje tapytojos Monikos Bičiūnienės premijai laimėti. Šiais metais šeši jos tapybos darbai Vilniuje vykstančią regioninę parodą „Aukso vainikas“.

Angelė yra surengusi dešimt personalinių parodų. 2010 metais ji pripažinta tautodailininke. Aktyviai dalyvauja Dusetų kūrybinės amatų draugijos „Dusetėlė nuo Sartų“ veikloje, yra literatų klubo „Atgaiva“ narė, Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios pastoracinės tarybos narė, jos kūryba spausdinama laikraščiuose „Zarasų kraštas“, „Tremtinys“.

Apdovanota gėlėmis, gražiais padėkos žodžiais, atrodė, kad ir pati Angelė pražydo kaip gėlė ir savo laime dalinosi su visais atėjusiais į jos naujos knygos sutiktuves. Ilgai dar netilo kalbos prie arbatos puodelio, o rūpestngos dukterų Julijos, Elvyros ir Audronės rankos surado kiekvieną svečią ir gausiai vaišino skaniais, jų pačių pagamintais patiekalais.

Būk sveika ir tokia pat energinga ir kūrybinga, mieloji Angele. Lauksime, kuo tu vėl mus nustebinsi!

Marija VARENBERGIENĖ
Valdo ŠERĖNO nuotraukos.