Pėdink į Turmanto biblioteką!

Nacionalinę bibliotekų savaitę, kurios šūkis „Nežinai? Pėdink į biblioteką!“ paskelbė ir Turmanto miestelio biblioteka, pakvietusi dalyvauti pagrindinės mokyklos mokinukus, kuriems šie renginiai jau tapo tradiciniai.

Biblioteka, glaudžiai bendradarbiaudama su mokykla, rodo puikų švietėjišką pavyzdį – tada, kai aplinkui tiek daug susvetimėjimo ir dvasinės žvarbos – čia visada esi laukiamas (bibliotekininkės Jelena Gurskaja ir Marina Voropajeva visada kviečia užsukti, padeda išsirinkti norimą knygą, surasti reikiamos informacijos). Tądien į biblioteką atpėdino net trys mokinukų klasės (ir nors mokinių skaičiumi pasigirti negalime, tačiau nuoširdumu jie neprilygsta).

Bibliotekininkė Jelena Gurskaja ne tik supažindino su Nacionalinės bibliotekos savaitės renginiais ir tikslu – pritraukti kuo daugiau jaunų žmonių, kurie bibliotekoje galėtų ne tik turiningai praleisti laiką, bet ir rastų atsakymus į visus rūpimus klausimus, ugdytų skaitymo įgūdžius. Jau F. Dostojevskis rašė: „Žmonės, nežinodami, ką veikti, prasimano apgailėtinų užsiėmimų ir pramogų, aš ieškau knygos ir tariu sau: vien šito pakanka visam gyvenimui.“

Ji taip pat pasidžiaugė, kad prieš keletą metų diskutuojant apie Svajonių biblioteką – vieno mokinuko išreikšta viltis, kad biblioteka dirbs visą parą – išsipildė: Vilniuje jau veikia biblioteka, atvira skaitytojui visą parą.

Bibliotekininkei supažindinus su 150-ąsias gimimo metines mininčio vaikų rašytojo, pedagogo ir publicisto Prano Mašioto svarbiausiais biografijos faktais, Bibliotekų savaitės renginys pradėtas tradiciniais vidurdienio skaitymais. Buvo perskaitytas ir aptartas jo kūrinys „Lakštingala“. Mažytis pilkas paukštelis, pragystantis tada, kai viskas aplinkui nutyla, yra puikus įrodymas, kad kiekvienas gali ir turi būti pastebėtas, nes kiekvienas esame nepakartojamas.

„Knygos – minties laivai, plaukiojantys laiko bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą“ – teigė F. Bekonas. Šios minties įprasminimui parengta viktorina, sudaryta net iš labai skirtingų klausimų: prisimintas ir pirmosios lietuviškos knygos autorius, ir Eglės, žalčių karalienės, vaikų vardai, ir Antuano de Sent Egziuperi kūrinyje „Mažasis princas“ minimi augalai, galintys suskaldyti net visą planetą, ir pasakos veikėjas – gyvūnas, kurį Žmogus kantriai mokė kepti duoną, ir pasaka, kurios veikėja pavadinta tuo pačiu vardu kaip ir lietuvių Meilės deivė, ir... Visko neišvardinsi... Džiugu, kad atsakymų šįkart nereikėjo ieškoti bibliotekos lobynuose...

Tačiau tai dar ne viskas – mokiniai nekantriai laukė žaidimo „TAIP ir NE“, kurio tema - pasakos. Reikėjo ne tik atspėti pasakoje minimą augalą, gyvūną, daiktą, įvardinti pasaką, kurioje tai minima, bet atsakymą ir angliškai pasakyti, nes mokinukus į biblioteką atlydėjo anglų kalbos mokytoja Nijolė Šeibelienė ir lietuvių kalbos mokytoja Giedrė Mičiūnienė.

Laikas bibliotekoje neprailgo. Ch. V. Spitrys teigė: „Biblioteka – tai gyvenimo medis, prie kurio ateinama išmokti tobulumo“. Atrodo, kad šiandien tikrai buvome prisilietę prie jo kamieno: stebėjomės, kad net ir tie, kuriems sunku išsėdėti visą pamoką, šįkart buvo ir klusnūs, ir aktyvūs. O kai bibliotekininkės dar ir dovanėles dalinti pradėjo – mokinukų akys dar labiau sužibo: jie tikrai čia atpėdins... Ir ne tik tada, kai vyksta renginiai...

Giedrė MIČIŪNIENĖ,
Turmanto pagrindinės mokyklos mokytoja

Jelenos GURSKAJOS ir Marinos VOROPAJEVOS nuotraukos