Moralės provokacija bibliotekoje

Zarasų viešojoje bibliotekoje svečiavosi istorikas, Londono (Didžioji Britanija) Metropoliteno universiteto lektorius Aivaras Lileika. Dėl savo netradicinio požiūrio į istoriją įvairiai vertinamas tyrinėtojas bibliotekoje skaitė paskaitą „Sarmatijos, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, Lietuvos Respublikos sąsajos 140-1260-1410-2010 metais ir Lietuvos geopolitinė reikšmė“.

Tradicinį požiūrį į istoriją dar prieš renginį neigė jau pats paskaitos pavadinimas (vargu, ar Zarasuose yra daug žinančiųjų apie Sarmatiją ir galinčių argumentuotai paaiškinti, kodėl pavadinime akcentuojamos būtent nurodytos datos). Paskaitos metu A. Lileika paaiškino, kad Sarmatija buvo sarmatų, tolimų mūsų protėvių gyventa teritorija. Istorikas šią teoriją grindė senovės graikų ir vėlesniais žemėlapiais, kuriuose aiškiai nurodytos sarmatų gyventos teritorijos (joms priklauso ir dabartinė Lietuva).

Susidomėjusius, bet neskubančius sutikti su išsakomomis idėjomis paskaitos klausytojus lektorius ragino diskutuoti, ginčytis ir provokavo toliau. „Kada švenčiamas Jūsų miesto gimtadienis? Sakote, šiemet Zarasams sukako 506 metai? Ar tikrai tiek? Kodėl atskaitos tašku pasirinktas būtent bažnyčios paminėjimo faktas, jei žmonės čia gyveno dar gerokai iki krikščionybės įvedimo?“, – zarasiškių klausinėjo A. Lileika.

Klausimas po klausimo ir ne vieno klausančiojo galvoje kilo tikras sąmyšis. Viešai buvo suabejota ilgametėmis, neginčijamomis tiesomis. Istorikas kritikavo tradicinę Jūros šventę, kuri, pasak jo, yra tikrų tikriausia prievartos šventė: „Istoriniuose šaltiniuose aiškiai parašyta, kad kryžiuočiai sudegino Klaipėdą ir įkūrė Mėmelį. Ar normalu prievartos dieną minėti kaip šventę?..“. Sukritikuotas tądien ir svečią priėmusios įstaigos pavadinimas (dėl žodžio biblioteka sąsajų su Biblija), ir sprendimas minėti Lietuvos tūkstantmetį (dėl kontraversiškų pirmojo Lietuvos paminėjimo aplinkybių) ir daug kitų dalykų.

Susirinkusiuosius istorikas nustebino netradicinėmis idėjomis, išjudino ir privertė permąstyti sustabarėjusias vertybes bei kiekvienam suteikė galimybę pasitikrinti savo tolerancijos ribas – ar galime priimti ir priimame kitokį požiūrį ir nuomonę. Visa tai buvo padaryta vos per porą valandų pačia paprasčiausia priemone – įtaigia provokacine, žodine retorika.

Virginija PUPEIKYTĖ,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene