Tyloj uždekim vaško žvakę

Kai visos gėrybės iš laukų jau surinktos, užėjus šaltiems ir darganotiems orams prasideda vėlių laikas – Vėlinės.

Seni žmonės pasakoja, kad anksčiau nebūdavę papročio per Vėlines degti kapinėse žvakučių, kaip šiais laikais. Anksčiau vėlėms būdavo keliamos puotos. Dar XIX a. kai kuriuose Lietuvos regionuose ir kituose Europos kraštuose buvo paprotys ruošti kapinėse ar namuose vaišes, kviesti į jas savo mirusiuosius. Pavakarieniavus pačiose kapinėse, jose būdavo paliekama maisto vėlėms. Kartais kapai būdavo palaistomi medumi ir vynu. Vėliau ypatinga reikšmė priskirta ugniai. Manyta, kad ugnis pritraukia vėles, tad joms degamos žvakės. Degindami žvakes gyvieji susitaiko su mirusiaisiais.

Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengta spaudinių paroda „Tyloj uždekim vaško žvakę“. Paroda supažindina su senovės papročiais, čia rasite literatūros apie Vilniaus kapines, Vilniaus Bernardinų bei Rasų kapines. Pavartę knygas įgysite žinių apie kapaviečių tvarkymą, jų priežiūrą, augalų parinkimą.

„Kai vaikštai po mirusiųjų miestą, jo gyventojus prisimeni gražumu: ką jie gera pasakė, ką gera padarė ir ką norėjo padaryti. Prisimeni ir kitką: gerus žodžius, kurių nespėjai jiems pasakyti, gerus darbus, kurių nespėjai jų labui padaryti. Gal nelabai ir skubėjai, tąsyk dar nepatyręs, kad gyvenimas yra toks trapus, kaip vėlų Vėlinių vakarą mirganti žvakės liepsna. Galvoji apie gyvenimą ir mirtį, kuriuos vieną nuo kito teskiria vienas atodūsis, viena diena ar net viena akimirka“, – sako žurnalistė Vita Morkūnienė.

Paroda  veiks iki lapkričio 9 dienos.

Aldona Kazlauskienė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė