Maironis – eilėse, dainose, giesmėse

Spalio 19 dieną Dusetų K. Būgos bibliotekoje literatų klubas „Atgaiva“ paminėjo  150 – ąsias poeto Maironio metines.

Poetui prisiminti šiais metais skirta daug parodų, viešų jo kūrybos skaitymų. Bibliotekoje surengta turtinga poetui Maironiui skirta paroda. Joje daug įvairiais metais Lietuvoje ir užsienyje išleistų spaudinių, gaidų sąsiuviniai su dainomis ir giesmėmis, literatūros kritikų straipsniai.
Paminėjimas, skirtas iškiliam lietuviui, kunigui – poetui prasidėjo bendra malda ir tyliai sugiedota giesme „Marija, Marija“. Šiai giesmei ir kitoms paminėjimo metu atliekamoms dainoms su elektriniais vargonais pritarė Danutė Drebulienė. Iki ašarų sujaudino tylus taip mylimos ir dažnai giedamos giesmės skambėjimas ir tylos minute pagerbtas poeto atminimas.
Poeto eiles skaitė  Rimtautė Jakaitienė, Danutė Drebulienė, Genovaitė Žilinskienė, Elena Antonova ir kitos atgaivietės. Vėl klausėmės nuo vaikystės žinomų „Trakų pilis“, „Jūratė ir Kąstytis“, „Užmigo žemė“, „Kam širdį davei“ ir kitų nuostabių eilių. Angelė Braknienė prisiminė ir padeklamavo eilėraštį, parašytą poeto mirties metinėms, kurį išmoko būdama 8 – erių metų.
Daug dainų išdainavome tą gražią popietę – „Už Raseinių ant Dubysos“, „Kur bėga Šešupė“, „Lietuva brangi“, „Oi neverk matušėle“ ir dar daugelį, daugelį taip mylėtų ir visais laikais dainuotų dainų.
Šią litratūrinę popietę papuošė tylus Danutės Drebulienės muzikavimas, kuris dar stipriau leido pajusti mylimo poeto kūrybos grožį, dainingumą ir  paprastumą, taip pritinkantį visų laikų ir visokio amžiaus lietuviams.
Nors poetas rašė „Išnyksiu, kaip dūmas, neblaškomas vėjo, / Ir niekas manęs neminės...“,  visi žinome - to niekada nebus.

Marija Varenbergienė