Elektroninės knygos pasaulyje ir Lietuvoje

Kalbėdamas apie elektronines knygas Deividas Talijūnas, www.skaitykle.lt įkūrėjas, pabrėžė, kad jis tikrai nepriešpastato tradicinės knygos ir elektroninės knygos. Juk knyga keitėsi: iš pradžių informacijos perdavimui pradėtos naudoti molinės lentelės, pergamento ritiniai, vėliau įrištos knygos, kurias sudarė puslapiai ir viršelis. Taigi knygos keitėsi ir keičiasi, jos priklauso nuo masių poreikių.

Šiuolaikinių knygų istorija prasidėjo prieš 6 amžius, kai Gutenbergas išrado presą. Neatsitiktinai ir elektroninių knygų istorijos pradžia siejama su Gutenbergo pavarde, nes 1971 m. pradėtas internetinis Gutenbergo projektas – pirmoji elektroninė knygų biblioteka internete, pirmoji elektroninė knygą – Amerikos nepriklausomybės deklaracija.

1998 m. pirmoji elektroninių knygų skaityklė Rocket ebook. Pirmoji eknygų parduotuvė internete ereader.com;

2006 m. SONY išleidžia savo pirmąją elektroninių knygų skaityklę Sony Reader su specialiu e.popieriumi. Pagrindinis e. popieriaus privalumas – patogumas, knygą galima skaityti tiek ryškiai šviesiant saulei, tiek tamsoje, nevargina akių.

2007 m. AMAZON pristato savo skaityklę Kindle – tai tikroji elektroninė knyga su skaitytuvu. Atkreiptinas dėmesys, kad PDF formatas – nėra elektroninė knyga. Juk knyga turi tam tikrą struktūrą, puslapyje tekstas ir paveikslėliai atvaizduojami atitinkamoje vietoje, tad skaitant elektroninę knygą jos struktūra neturėtų kisti, subyrėti.

Nuo 2008 m. rinkoje pasirodė planšetiniai kompiuteriai. Tai daugiafunkcinis įrenginys, kurio pagrindinė funkcija nėra skirta elektroninėms knygoms, jo privalumas – internetas, kompiuteriniai žaidimai, tad skaityti knygą ypatingai saulėtą dieną bus sunku.

2009 m. Prancūzijoje buvo atliktas tyrimas, parodęs, kad 95% nelegaliai platinamų knygų niekada nebuvo išleistos elektroniniu pavidalu. „Ar Lietuvoje yra elektroninių knygų piratų? Užtenka peržvelgti populiariausius torentus ir įsitikinsite, jog ten galima rasti įvairių knygų  elektroniniu pavidalu – prastos kokybės, bet vis vien yra, –  pasakojo D. Talijūnas.  – Norint sumažinti piratavimo lygį, tektų susitarti, „kad avis butų sveika, ir vilkas sotus“, t.y.  pirkėjui ir leidėjui sutarti, kokia knygos kaina būtų abiems pusėms priimtina. Dėl piratavimo – įdomus situacijos interpretavimas: jei popierinę knygą paskolini kolegai, tai įprasta, normalu, bet jei elektroninę knygą – tuomet piratavimas?!“

Jei anksčiau kinietiška, prastos kokybės skaitytklė kainavo apie 1000 Lt, tai šiandien pačios naujausios kartos elektroninių knygų skaityklė (ne planšetas) kainuos apie 300-400 Lt.

D. Talijūnas atkreipė dėmesį ir į vietą – juk jei mėgstate skaityti knygas, galite fiziškai nesutalpinti namų bibliotekos bute. Pavyzdžiui, į paprastą elektroninę skaityklę telpa apie 1000 elektroninių knygų be papildomos atminties kortelių.

Pasaulyje elektroninės knygos populiarėja. JAV leidėjų asociacija įvertino elektroninių knygų pardavimus. 2010 m. elektroninių knygų JAV  rinkoje dalis siekė 7%2011 m. – 11%. JAV 2012-ųjų sausį paskelbė, kad skaitmeninių knygų suaugusiųjų auditorijai buvo parduota už 99,5 milijono dolerių. Tai 49,4% daugiau nei prieš metus. Elektroninių knygų vaikams ir jaunimui pardavimai šoktelėjo net 475,1%. Jei praėjusių metų sausį jų buvo parduota už 3,9 milijono dolerių, tai dabar – už 22,6 milijono. Kartu su elektroninėmis knygomis auga ir elektroninių knygų skaitytuvų ir planšetinių kompiuterių pardavimai.

Lietuvoje elektroninių knygų leidyba merdi. Leidėjai ganėtinai skeptiškai žiūri į tai, tuo tarpu amerikiečiai stengiasi kuo greičiau prisitaikyti prie rinkos pokyčių, reaguoti į skaitytojų poreikius.

Pavyzdžiui, klasika tapusi pasaka „Alisa stebuklų šalyje“  elektroninėje knygos versijoje tiesiog dinamiškas reginys, įtraukiantys skaitytoją: sukant knygą 360 laipsnių kampu  ar ją papurčius, vaizdas iš karto kinta, pavyzdžiui, krenta daiktai. Bet geriau vieną kartą pamatyti, nei tūkstantį kartų išgirsti (žiūrėti  http://www.youtube.com/watch?v=gew68Qj5kxw&;feature=player_embedded).

„Vilniaus Ozo gimnazija vykdo projektą, kurio metu tam tikros mokinių klasės mokosi be popierinių vadovėlių, mokymosi medžiaga pateikiama planšetiniuose kompiuteriuose. Linkiu, kad moksleiviai Lietuvoje galėtų mokytis iš tikrų elektroninių vadovėlių, kurie neapsiribotų tik statine medžiaga, o būtų interaktyvūs, skatinantys norą sužinoti, gauti daugiau žinių. Tokios mokymo priemonės pavyzdžis – chemijos vadovėlis http://www.youtube.com/watch?v=kdiIaIUTBEc&;feature=related",– kalbėjo D. Talijūnas.

Pranešimą apie elektronines knygas D.Talijūnas skaitė seminare „Naujosios informacinės technologijos: viešųjų bibliotekų vaidmuo bendruomenėms“, kurį organizavo Zarasų viešoji biblioteka (www.zarasubiblioteka.lt) rugsėjo 26 d. Seminaras yra sudedamoji dalis tarptautinio projekto „Skaitymo skatinimas panaudojant informacines technologijas ir kūrybinę veiklą (Zarasai-Daugpilis)“, kurį finansuoja Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa pagal 2007-2013 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (www.latlit.eu) bei Zarasų rajono savivaldybė (www.zarasai.lt)

Inga Cibulskienė,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene
Nuotraukos autorės