Dienos citata
Darbui reikia ne tik gebėjimo ir žinojimo - dar ir kantrybės.
Johann Wolfgang von Goethe
Elektroninių paslaugų plėtra Latvijos viešosiose bibliotekose: dabartis ir perspektyva

Skaitymo skatinimo projektas „Skaitymas – IT – Kūryba“, vykdomas Zarasų viešojoje bibliotekoje ir Latgalės centrinėje bibliotekoje (Daugpilis, Latvija), sudaro galimybę ne tik populiarinti skaitymą kaip vieną iš aktyvios ir tvarios visuomenės bruožų, panaudojant kūrybinę veiklą ir informacines technologijas, bet ir vystyti tarpkultūrinius ryšius bei bendradarbiavimą abipus sienų per bibliotekas.
Tarptautinis skaitymo skatinimo projektas įsibėgėja. Pirmoji veikla – dviejų dienų seminaras „Elektroninių paslaugų plėtra Latvijos viešosiose bibliotekose: dabartis ir perspektyva“, vykęs rugpjūčio 30-31 dienomis Daugpilio miesto Latgalės centrinėje bibliotekoje. Iš viso projekto metu iki 2013 m. spalio mėnesio bibliotekininkams bus organizuoti 4 seminarai kompetencijoms darbo su vaikais ir jaunimu srityje kelti, bus dalijamasi ir semiamasi gerosios patirties.
Dvidešimt bibliotekininkų iš Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos rugpjūčio pabaigoje dalyvavo dviejų dienų seminare, kurį sudarė teorinė ir praktinė – edukacinė išvyka į naujausias Latvijos – Prieli ir Livanės - bibliotekas.
Internetas – galimybė ar grėsmė bibliotekai?
Latvijos nacionalinės bibliotekos plėtros departamento vadovas Uldis Zarinš pristatė pranešimą tema „Bibliotekos vaidmuo informacinėje visuomenėje“. „Biblioteka tarsi tiltas, jungiantis vienoje pusėje esančią visuomenę su kitoje pusėje sukauptu didžiausiu turtu – žiniomis. Bibliotekos vaidmenį visuomenėje galima įsivaizduoti kaip trijų komponentų – visuomenės žinių, naujų žinių ir kultūrinio paveldo – sąjungą. Tai nenutrūkstamas ratas: naujos žinios tampa sukauptomis, vėliau paveldu. Kalbant apie biblioteką ir už jos ribų esantį pasaulį, biblioteka tarsi sala, atvira visuomenei ir nuolat stebinti aplinkos pokyčius, reaguojanti į juos, – apie bibliotekos vaidmenį visuomenėje kalbėjo lektorius U. Zarinš. – 2011 metų Latvijos gyventojų apklausų duomenys rodo, kad bibliotekų lankytojus galima suskirstyti į kelias grupes: aktyvius (39%), pasyvius (27%) ir retai arba niekada nesilankiusius bibliotekose (31%). Internetas – stipri jėga, kuria kasdien naudojasi žmonės vienu ar kitu tikslu. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų agentūros „TNS Latvia“ naujausiais duomenimis, net 70% Latvijos gyventojų naudojasi internetu, 2009-2011 metais atliktos apklausos parodė, kad ne tik dideliuose miestuose gyvenantys žmonės aktyviai naudojasi internetu (50% mažesnių miestelių gyventojų taip pat naudojasi interneto ištekliais). Be to, 2011 m. rudens duomenys parodė, kad iš 69% apklaustųjų, turinčių kompiuterį, net 66% turi ir interneto prieigą. Šiandien kompiuterio turėjimas beveik tolygus interneto prieigai. Nagrinėdami duomenis, ką žmonės veikia internete, pamatysime: 50% domisi šalies ir pasaulio naujienomis (Delfi.lv, TN NET) ir 50% ieško informacijos (Google, Yahoo, Wikipedia), 47% tikrina elektroninį paštą, 46% naršo socialiniuose tinklalapiuose (Draugiem.lv, Facebook, Twitter), į populiariausiųjų sąrašus patenka orų prognozių, pirkimo–pardavimo skelbimų, pokalbių, vaizdo ir muzikos svetainės (apie 35–36%). Šiandien internetas bibliotekai – galimybę ar grėsmę keliantis veiksnys? Manyčiau, viskas priklauso nuo požiūrio. Bet kokiu atveju, interneto, kad ir kokios informacijos jame ieško žmonės, ignoruoti nevalia. Vienas didelis žingsnis jau žengtas – sukurtas elektroninis katalogas (Lietuvoje – Libis, Latvijoje – Alisa). Kitas puikus pavyzdys - bibliotekininko ryšys su išoriniu pasauliu. Nebūtinai kontaktuojant tiesiogiai, taip pat atsakant į „Klausk bibliotekininko“ užklausas bibliotekų tinklalapiuose,“ – kalbėjo U. Zarinš.
Taigi lieka atsakyti į klausimą, kokią informaciją bibliotekos galėtų pateikti internete? Anot Latvijos nacionalinės bibliotekos plėtros departamento vadovo U. Zarinš, kalbėdami apie skaitmeninę biblioteką, turėtume atsakyti į klausimą, iki kokio lygio vartotojas gali naudotis skaitmeniniu turiniu. Čia jau susitarimo reikalas, svarbu nedaryti kardinalių sprendimų, kurie gali turėti baisių, nenumatytų pasekmių – visai nieko nedaryti arba viską suskaitmeninti.
Pavyzdžiui, net 22% vartotojų internetą naudoja ieškodami informacijos apie vietos kultūrą, istoriją ir gamtą. Pasak U. Zarinš, kraštotyra galėtų būti ta sritis, kuria biblioteka operuotų internete, t. y. su bibliotekininkų pagalba kraštotyrinė medžiaga atsirastų internete. Lektorius siūlo šiame procese, sisteminant informaciją, nesivadovauti nuostata „tik aš, t. y. bibliotekininkas, žinau geriausiai, kaip ir kas“. Toks požiūris toli nenuveda. Norint pritraukti naujus vartotojus ir išlaikyti senuosius, svarbus abipusis ryšys. Juk bibliotekininkų sukurta svetaine, joje pateikiama informacija naudosis skaitytojas, o jis kitaip žvelgia į tai, ar valdo įdomią medžiagą. Pavyzdžiui, Latvijos nacionalinė skaitmeninė biblioteka sukūrė svetainę „Prarastoji Latvija“ (www.zudusilatvija.lv). Tikslas – surinkti kuo daugiau senovinių atvirukų, fotografijų ir kitos vaizdo medžiagos apie Latvijos kultūros ir istorinių vertybių objektus. Siekdami suaktyvinti svetainės lankytojus, projekto autoriai skatino juos prisidėti prie internetinio tinklalapio turinio, t.y. įsitraukti, pridedant objektų aprašus, taip pat atsiųsti dar svetainėje nesančių objektų paveikslėlių ir nuotraukų, palikti komentarus, pasakojimus. Tokiu būdu žmonės atsiuntė tikrai daug įdomios informacijos, nudirbo daug techninio darbo, pateikė pasiūlymų, kokią informaciją norėtų matyti puslapyje, ko trūksta, ką derėtų patobulinti.
Lektorius U. Zarinš pakvietė seminaro dalyvius nebūti pasyvius ir sudalyvauti praktinėse užduotyse. Šešiasdešimt bibliotekininkų iš Latvijos ir Lietuvos, susiskirstę į mišrias grupes, turėjo sukurti naują elektroninę bibliotekos paslaugą, orientuotą į bibliotekos lankytoją, atsakydami į klausimus: kam skirta paslauga, kokią naudą gaus vartotojai, kaip ketinama išmatuoti paslaugos efektyvumą (sėkmę) bei kokie resursai būtini šiai paslaugai. Ne visoms pateiktoms idėjoms prireiktų papildomų žmogiškųjų ar finansinių resursų, kai kurioms įgyvendinti pakaktų didelio noro, kantrybės ir bibliotekos lankytojų geranoriškumo.
Elektroninės bibliotekų paslaugos
Latvijos valstybės agentūros vadovas Aldis Liepa, į seminarą atvykęs su komanda, kalbėjo apie agentūros vykdytus projektus, jų įtaką visuomenei bei numatomas skaitmenines paslaugas vartotojams ateityje. Latvijos valstybės agentūra vykdė Bilo ir Melindos Gates'ų fondo finansuotą projektą Latvijoje analogišką projektui „Bibliotekos pažangai“ Lietuvoje.
Įdomu tai, kad priešingai nei Lietuvoje, Latvijoje įvairius elektroninių paslaugų projektus Latvijos gyventojams, apimančius archyvus, bibliotekas ir muziejus, sistemingai organizuoja ir vykdo viena institucija – Latvijos valstybės agentūra „Kultūros informacijos sistemos“ (www.kis.gov.lv). Agentūros, pavaldžios Kultūros ministerijai, misija – padėti bibliotekoms, archyvams, muziejams išsaugoti ir, plėtojant integruotą informacinę sistemą, padaryti prieinamus informacijos šaltinius bei kultūros paveldą.
Pasak A. Liepos, kai viena institucija organizuoja visoje šalyje elektroninių sistemų ir paslaugų plėtrą, išlošia vartotojai, tuomet institucijos veikia ne atskirai, o kartu, integruojama ir apjungiama turima informacija, šaltiniai. Taip pasiekiama geresnių rezultatų, mokomasi iš klaidų, atitinkamai tobulinamos elektroninės sistemos.
Kalbėdamas apie vieningą kultūros įstaigų informacijos valdymo sistemą, A. Liepa pabrėžė, kad ji suteikia galimybę ieškoti informacijos tarp 19 skirtingų elektroninių paslaugų. Kad būtų aiškiau, kokias elektronines paslaugas (veiklas) siūlo agentūros administruojami projektai, lektorius pateikė pavyzdžių. Svetainė „Latviški filmai bibliotekose“ suteikia galimybę vartotojams išvysti Latvijoje sukurtus filmus bibliotekose. Projekto metu buvo suskaitmeninti seni filmai, atstatyta vaizdo ir garso kokybė. Taip visiems laikams išsaugotas latviškas filmas, o filmų peržiūra per sistemą bibliotekose nepažeidžia autorinių teisių. Kitas projektas „Herbai“ apima visą informaciją apie Latvijos Respublikoje registruotus herbus ir jų naudojimą. Projektas „Skaitmeninis Latvijos kultūros žemėlapis“ (www.kulturaskarte.lv) – tai duomenų bazė, kurioje pateikiama detali informacija apie kultūros procesus visuose šalies regionuose, apie visas kultūros institucijas, apie vartotojo prieigas, valdomus kultūros įstaigų resursus. Galima sakyti, šios svetainės tikslas – kad visų kultūros įstaigų informacija būtų vienoje vietoje. Pavyzdžiui, biblioteka netgi savo atskaitas pateikia šiame tinklalapyje.
Latvijos valstybės agentūros atstovai pristatė ir Lietuvoje vykdyto projekto „Bibliotekos pažangai“ analogą Latvijoje intriguojančiu pavadinimu „Trečiasis tėvo sūnus“. Primimsime, kad projekto tikslas stiprinant ir panaudojant viešųjų bibliotekų pajėgas, pasiekti, kad šalies gyventojai žymiai geriau naudotųsi informacinių technologijų galimybėmis gyvenimo kokybei pagerinti – informacijai gauti ir bendrauti. Agentūros atstovės Sandra ir Kristenė papasakojo apie B. ir M. Gates'ų fondo finansuotą projektą Latvijoje, iškeltus tikslus ir jo įtaką visuomenei.
Seminaro antrąją dieną bibliotekininkai aplankė Preili, Livanės ir Latgalės centrinę bibliotekas, susipažino su šių bibliotekų vykdomais skaitymo skatinimo projektais, ypatingai orientuotus į vaikus bei jaunimą. Plačiau apie Preili biblioteką skaitykite http://www.zarasubiblioteka.lt/lt/latlit-projektas/1035-ispudziai-is-preili-bibliotekos-2, apie Livanės biblioteką http://www.zarasubiblioteka.lt/lt/latlit-projektas/1025-pazintis-su-livani-biblioteka, apie Latgalės centrinę biblioteką http://www.zarasubiblioteka.lt/lt/latlit-projektas/1040-ispudziai-is-latgales-centrines-bibliotekos-daugpilis-2.
Gerosios patirties išvyka buvo seminaro „Elektroninių paslaugų plėtra Latvijos viešosiose bibliotekose: dabartis ir perspektyva“ sudedamoji dalis. Seminaras yra dalis tarptautinio projekto „Skaitymo skatinimas panaudojant informacines technologijas ir kūrybinę veiklą (Zarasai-Daugpilis)“, kurį finansuoja Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa pagal 2007-2013 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (www.latlit.eu) bei Zarasų rajono savivaldybė (www.zarasai.lt).
Inga Cibulskienė
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene
Nuotraukos I. Cibulskienės