Biblioteka – kaimo bendruomenės židinys

Zarasų viešoji biblioteka baigė įgyvendinti du metus trukusį projektą „Mobiliojo centro sukūrimas kaimo bendruomenių švietimui“. Kaip ši iniciatyva paveikė Zarasų rajono bendruomenes, kalbamės su projekto vadove, bibliotekos vyr. metodininke Stanislova BIKULČIŪTE.

Stanislova, paaiškinkite plačiau, kas yra mobilus švietimo centras. Juk, kaip sako projekto pavadinimas, per du metus buvo kuriamas būtent jis.

Mobilų švietimo centrą sudaro penkios kompiuterizuotos darbo vietos, tai yra, penki nešiojamieji kompiuteriai ir nedideli, lengvai transportuojami staliukai, taip pat vaizdo kamera ir fotoaparatas. Visos šios priemonės projekto metu keliavo iš vieno Zarasų viešosios bibliotekos padalinio į kitą ir buvo naudojamos kaimo bendruomenių švietimui.

Ar toks ir buvo projekto tikslas – įsigyti kompiuterinės technikos?

Jokiu būdu ne. Kompiuterinė technika tėra tik priemonė įvairiems bendruomenės narių įgūdžiams lavinti. Mūsų tikslas buvo paskatinti kaimo bendruomenės narius naujoms iniciatyvoms, mažinti jaunimo ir socialiai jautresnių visuomenės grupių atskirtį. Siekiant šio tikslo Antalieptės, Dusetų K. Būgos, Salako ir Turmanto bibliotekų bibliotekininkės organizavo pradinio kompiuterinio raštingumo kursus.

Ko buvo mokoma šių kursų metu?

Pirmiausia reikia paminėti, kad didžioji dauguma kursų dalyvių buvo vyresnio amžiaus žmonės. Bibliotekininkės, pačios baigusios bazinio kompiuterinio raštingumo kursus ir kasdien dirbančios kompiuteriu, senjorus iš pradžių supažindino su kompiuteriu, jo technine ir programine įranga. Vėliau mokė dirbti su tekstų redagavimo programa Microsoft Word. Kiek pramokus vesti tekstus, pripratus prie klaviatūros, dalyviai buvo supažindinti su neribotomis interneto galimybėmis. Daugelis jų buvo nuoširdžiai nustebę, kad internete galima rasti tiek įvairiausios informacijos. Be jokios abejonės, bibliotekininkės itin akcentavo, kad naršymas internete yra smagus užsiėmimas tik tuomet, kai tai daroma saugiai, todėl svarbi kursų dalis buvo ir saugus naršymas.

Gebėjimas kurti tekstus kompiuteriu yra svarbus, tačiau šiandien daugeliui kompiuterio ekranas bene tiesiogine prasme yra tapęs langu į pasaulį – jo dėka galime bendrauti su tolimiausiame pasaulio kampe esančiais mums brangiais žmonėmis...

Žinoma, kad kursų dalyviai buvo supažindinti ir su šiomis galimybėmis, patys praktiškai bandė kalbėtis ir bendrauti su artimaisiais elektroniniu paštu ar skaipu. Daugeliui tai buvo mielas atradimas, juk dažno vaikai ar anūkai gyvena užsienyje.

O kam buvo skirti videokamera ir fotoaparatas?

Reikėtų sakyti yra skirti, nes visos šios priemonės projektui pasibaigus niekur nedingta ir jomis gali naudotis visų Zarasų rajono bendruomenių nariai. Tereikia susisiekti su artimiausia biblioteka. Tai yra, jei Jūsų bendruomenė organizuoja šventę ir nori įamžinti gražiausias akimirkas, tačiau neturi fotoaparato, galite drąsiai kreiptis ir reikiamą įrangą pasiskolinti.

Na, fotoaparatu dalyviai mokėsi fotografuoti, o videokamera – filmuoti (šypsosi, – aut. past.). Taip pat sužinojo, kaip visą šią medžiagą tinkamai apdoroti – susikurti kompiuteryje nuotraukų katalogus, rūšiuoti, redaguoti. Tam buvo naudojamasi nemokama nuotraukų redagavimo programa Picassa.

Susidaro įspūdis, kad išdėstyti tokią plačią programą bibliotekininkėms prireikė nemažai laiko.

Na, ne visai taip. Vienas užsiėmimas trukdavo maždaug 2 valandas. Dalyviai rinkdavosi kartą per savaitę. Visa medžiaga buvo padalinta į 5 pamokas (+ filmavimo / fotografavimo pagrindų užsiėmimas). Kiekvienoje bibliotekoje kursai buvo kartojami 3 kartus, taigi dalyviai tikrai galėjo viską nuodugniai išsiaiškinti, užpildyti žinių spragas.

Ar kaimo žmonės noriai dalyvavo šiame projekte?

Tikrai taip. Išmokti naudotis kompiuteriu iš viso panoro 87 kaimo gyventojai. Manau, atsižvelgiant į nedidelį kaimo bendruomenių gyventojų skaičių, tai visai neblogas rodiklis. Tiesa, jaunimas labiau domėjosi filmavimo ir fotografavimo užsiėmimais, naudotis kompiuteriu jis ir taip moka.

Kokios šio projekto ateities perspektyvos?

Biblioteka yra šiuolaikinė informacijos įstaiga, negalime sau leisti atsilikti, privalome rūpintis visuomenės švietimu, kompiuterinio raštingumo didinimu. Juk be kompiuterio šiais laikais – nė iš vietos. Sparčiai populiarėja internetinė bankininkystė, kaimo žmonės ateina į biblioteką susimokėti mokesčių, pabendrauti su užsienyje ar kituose miestuose gyvenančiais artimaisiais. Galų gale – pabendrauti gyvai su čia dirbančia bibliotekininke, paprašyti jos pagalbos. Kaip jau minėjau, projekto metu įgyta technika tėra tik priemonė įvairiausioms idėjoms įgyvendinti. O jų mums ir ypač kūrybingiems kaimo bendruomenių žmonėms tikrai netrūksta.

Belieka paklausti, kas padėjo šiais gražiai iniciatyvai tapti realybe?

Projektas buvo finansuotas iš Zarasų savivaldybės vietos veiklos grupės strategijos įgyvendinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą ir Zarasų rajono savivaldybės lėšų. Tačiau jis nebūtų įvykęs be nuoširdaus ir kruopštaus kaimo bibliotekininkių darbo. Ačiū Joms – Danutei Koroliovai, Astai Gudelienei, Eglei Steponavičienei, Halinai Striškienei, Vandai Stepanavičienei, Jelenai Gurskajai ir Marinai Voropajevai.

Šis projektas nebūtų sėkmingai užbaigtas ir be sumanios vadovės. Ačiū už pokalbį!

Kalbino Virginija PUPEIKYTĖ,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene

Zarasų viešosios bibliotekos archyvo nuotraukose – mokymų akimirkos.