„O jei šiandien esi tau skirtuos Zarasuos…“

Belėkdama pro veiksmo kupiną Zarasų miesto šventės savaitgalį, užsukau į Zarasų viešosios bibliotekos patalpose vykstančią fotografijų parodą ir stabtelėjau. Prieš mano akis atsivėrė Ežerų žemė. Su laukų platybėmis, vaikystės takeliais, žmonėmis ir medžiais…

Čia vyko fotografų klubo „Ežerų žemė“ darbų parodos „O jei šiandien esi tau skirtuos Zarasuos…“ atidarymas. Kraštietės Onutės Kačkienės poetinė frazė neatsitiktinai pasirinkta šios parodos pavadinimu. Juodai baltos fotografijos atveria Zarasų krašto gamtos ir žmonių grožį. Septyni fotografai, klubo nariai, leidžia pažvelgti į jų akimis ir siela atrastą ir nuotraukoje sustabdytą būties akimirką. Kiekvienas kūrinys neša savo žinutę. Kviečia sustoti ir pasinerti į nostalgiškų prisiminimų, vaikystės sapnų glėbį. Kviečia atrasti Zarasų krašto vaizdus, kur statinių, žmonių gyvenimai neatsiejami nuo gamtos ritmo. Nuotraukos juodai baltos, bet kiek jausmų spalvų jos spinduliuoja!

Trumpai apie autorius ir jų darbus kalba klubo narės Gitanos Kavaliauskaitės anotacija:

„Gintauto Antanavičiaus fotografijų ciklas apima žmogaus ir gamtos būties dermę laiko tėkmėje. Fotografijos jautriai atveria žmogaus būties trapumą ir viltingą sugrįžimą – žydinčiu, namus saugančiu sodu – jau iš ten, iš Anapus…

Įprasta, jog pajusti tylą, įminti rūkų paslaptis kviečia Rimanto Bikulčiaus fotografijos. Tik ne šį kartą. Šioje parodoje fotografas Zarasų kraštą regi jo asmenybių šviesoje: tai žmonės, puoselėjantys kultūrą, garsinantys savąjį kraštą unikaliais darbais ir idėjomis, kurios telkia kitus, žavi, augina.

Gitanos Kavaliauskaitės fotografijose bendrystė su tėviškės medžiais, vandenimis. Gimtojoje sėlių žemėje visada esi laukiamas – ežero, užmirštų valčių, artimųjų. Čia svaigiausias vaikystės sodų žydėjimas, jaukiausia, negęstanti prisiminimų šviesa.

Vasilijus Kukonenko subtiliai atskleidžia žmogaus ir vandenų temą. Fotografijų ciklas panardina į slėpiningą, ūkanotą ežero rimtį, kur tylus nendrių šnaresys, valties irklų teškenimas ir ilgas, kantrus laimikio laukimas. Juk meškeriojimas, poledinė žūklė – ne vien pomėgis. Tai susitikimas su gamtos ramybe ir savimi – toks savas ir gydantis. Jokios skubos, išorinio bruzdesio, minčių triukšmo, čia žvejys ir aplinka – nedalomas vienis.

Gražią praeities ir dabarties sampyną, kuri mus stiprina, atskleidžia Algimanto Navicko fotografijos. Jos kviečia pasigrožėti šiandienos Zarasų statinių ir gamtos grafika: pasitikti sutemų prie Apžvalgos rato, paklaidžioti po Didžiąją salą, aplankyti senolį ąžuolą Stelmužėje.

Adolfas Sinkevičius įamžino smagią, Šlyninkos vandens malūne šurmuliuojančią Užgavėnių šventę, įtraukiančią tiek mažylius, tiek suaugusiuosius. Fotografas įtaigiai perteikia žmonių nuotaikas, iš senų senovės atkeliavusių papročių svarbą.

Stanislovo Sinkevičiaus fotografijose – vasaros branda, dangaus ir žemės harmonija. Regis, junti vidurvasario keliuko, vedančio į gimtuosius namus, šilumą, vasarą palydinčio debesies šešėlį. Tai vis dinamiški, besikeičiantys gamtos virsmai, įprasminantys mūsų kasdienybę. Toks visų parodos dalyvių siekis – atskleisti tai, kas savajam krašte brangu ir prasminga.“

Parodos atidaryme dalyvavo ir kūrybinės sėkmės linkėjo Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Arnoldas Abramavičius, Zarasų miesto garbės pilietis, dailininkas Arvydas Každailis, kolegos, draugai ir svečiai iš artimojo užsienio – Daugpilio fotografų klubo „Ezerzeme-F“ pirmininkas Linards Onzuls ir fotografė Ilze Onzule džiaugėsi zarasiškių fotografų iniciatyva burtis į klubą, linkėjo kūrybinių idėjų ir bendradarbiavimo ateityje.

Kviečiame pasigrožėti paroda Zarasų viešosios bibliotekos pirmojo aukšto erdvėse. Aplankyti virtualias šio fotografų klubo parodas galima atvėrus Zarasų viešosios bibliotekos tinklapį ir paspaudus nuorodą fotoklubas „Ežerų žemė“.

Gintarė Laurikėnienė